įšnekėti

įšnekėti
įšnekė́ti, į̃šneka, -ė́jo 1. intr., tr. J, Rtr, sugebėti, įstengti daug ir gerai šnekėti: Šnekėk tu: tu geriau į̃šneki, liežiuvį turi gerą Mžš. Jis gerai į̃šneka ir gerai įmeluoja Dkš. Mūs kaimynė daug į̃šneka – ji šneka ir šneka Prn. 2. tr., intr. N, J, Rtr, NdŽ, , 1, Šv, Jd, Ds, Gs, Alv įkalbėti ką daryti, įteigti, įtikinti: Įšneku kam ką K. Kitas tai nemokėtų, o kai jis tai visaip į̃šneka, ir sutinki žmogus Š. Motina sūnui įšnekė́jo, kad neitų Rmš. Vaikuo reik įšnekė́ti, ka nesiustų Krš. Mun jau neįšnekė́s, ka peilis (operacija) – sveikata Šauk. Nenorėjau už Jonio eiti, ale visi šnekėjo ir įšnekė́jo Vkš. Tai senas įkalbėk, tai senas įšnekėk, kad ant manęs rankelės nekeltų LTsII554. ^ Ot inšnekė́jo sveikam ligą (privertė patikėti nesamu dalyku)! Pv.refl. tr. įtikinti save ką tikrai esant, įsikalbėti: Jo liga įsišnekė́ta Mrj. Įsišnekėtos bėdos . 3. refl. tr., intr. LL209, Š, Rtr, įsileisti šnekėti: Kai tylėjo boba – tylėjo, o kai įsišnekė́jo, tai ir galo nebėra jos šnekai Š. Kad insišnekė̃s ką, tai šneka ir šneka, net nusbosta Užp. Gali šnekėt įsišnekė́jęs LKKXV300. | prk.: Lietuva tiek insišnekė́jus svetimom kalbom (nemaža sulenkėjusių, sugudėjusių) Vdšk.Als, Pln, Sb įsitraukti į pokalbį: Mes įsišnekė́jom apie ką K. Su patikimais žmonėmis įsišneku Rg. Įsišnekė́jov vedu pro baidykles Vkš. Su juoj mes greit insišnekė́jom Drsk. Nepyk tamista, jog teip dideliai įsišnekėjau: toksai mano būdas, o rasit ir papratimas Rp. \ šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; paršnekėti; peršnekėti; prašnekėti; prišnekėti; razsišnekėti; sušnekėti; užšnekėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • įšnekėti — vksm. Nenorėjau važiúoti, bet įšnekėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įšnekėjimas — sm. (1) Sch193 1. NdŽ, KŽ → įšnekėti 2: Tokie įšnekėjimai Kuršukui nepatiko, ir jis pilyj pasiliko BsPI63(Rg). 2. refl. NdŽ, KŽ → įšnekėti 3 (refl.). šnekėjimas; apšnekėjimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšnekėti — apšnekėti, àpšneka, ėjo 1. tr., intr. K, LL115,128 L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ aptarti, apsvarstyti: Kol visus reikalus aptarėm, apšnekėjom, i vakaras atėjo Ėr. Apšnekamųjų lietuviškų ir rusiškų žodžių šaknis bus ta pati LTI233. Jaunuomenė … apšneka savo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atšnekėti — atšnekėti, àtšneka, ėjo 1. intr. gerai, protingai kalbėti, atsakinėti į klausimus: Àtšneka kaip koks senis (apie protingą vaiką) Krš. Gerai àtšneka, o devyniasdešimt metų – neklysta kalbo[je] Krš. | refl.: Atsišneką̃s buvo piršlys Užv. Tas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • — 2 bė̃ interj. žr. 4 be 1: Bė̃ bė̃ – rėkia arba bėbia avis Š. Ką tu čia bė̃, bė̃ (rėki) kai avelė Ds. Nebūk bė̃ (nebūk avis), rudenį pjaus Km. ◊ nei bė̃, nei mė̃ nė vieno žodžio: Jis nei bė̃, nei mė̃ – niekaip negali įšnekėti Klvr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dasišnekėti — ×dasišnekėti, dasìšneka, ėjo (hibr.) susitarti, susikalbėti: Kol dasìšneki su jais, bėda Vs. šnekėti; apšnekėti; atšnekėti; dasišnekėti; įšnekėti; iššnekėti; nušnekėti; pašnekėti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iššnekėti — iššnekėti, ìššneka, ėjo 1. intr. NdŽ ilgą laiką šnekėti: Kiek jis iššnekėdavo, tai nei šuva tiek neišlot Pv. Kiek, būdavo, ìššneka [derėdamiesi], kol nuperka! Rmš. 2. tr., intr. Š, Rtr, NdŽ, KŽ iškalbėti, išsakyti, išpasakoti: Išmalavau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nušnekėti — nušnekėti, nùšneka, ėjo Š, Rtr 1. tr., intr. pakalbėti, nupasakoti: Kad būtų buvęs ir vilką matęs, būtų kitaip apie jį nušnekėjęs J.Jabl. Žmonės nùšneka, kad tu sergi Rmš. Na, ką dabar tas tavo žmogus nùšneka? Skr. Nuūžė, nušnekėjo žmonės, kad …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paršnekėti — paršnekėti, par̃šneka, ėjo 1. intr. DŽ, Jd, Mrj šnekant pareiti: Paršnekėjo iš laukų motriškų būrys Vvr. 2. refl. Gs nuolat ir įkyriai tą patį kartoti šnekant: Ji parsišnekėjus savo vaikais Prn. Kur jau imsi tuos čia pinigus? Parsišnekėjus su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pasirokuoti — 2 ×pasirokuoti 1. tr. priderėti, prilygti: Reiks anai prirokuoti, kad duoną keptų KlvrŽ. | refl. tr.: Prisirokavai a milo, a grūdų pasisėti Brs. 2. tr., intr. įšnekėti, įtikinti: Vaikams prirokuõtų, prišnekėtų, gal nebsiustų, geresni būtų Krš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”